Angelo pažadas

Žoanai nušvito akys.
- Vadinasi, įėję į Požeminę Dievo Motinos kriptą, vienuoliai pamanė, kad lavonas be galvos – jų abato kūnas, ir kad jį nužudė... šventasis Mykolas?

Frédéric Lenoir (g. 1962) – rašytojas, žurnalistas, filosofas, vienas žymiausių šiuolaikinių Prancūzijos religijos sociologų. Violette Cabesos (g. 1969) – rašytoja, teisininkė, viduramžių specialistė.  Šių dviejų autorių drauge parašytas romanas “Angelo pažadas” jau išverstas į anglų, vokiečių, italų kalbas.

Romane „Angelo pažadas“ visų svarbiausias – paslaptingas ir didingas garsusis Sen Mišelio kalnas, buvęs ne tik katalikų, bet ir keltų tikėjimo tvirtove.
Archeologė Žoana, kurią nuo vaikystės persekioja regėjimas: begalvis vienuolis, kartojantis mįslingus žodžius: „Reikia rausti žemę, kad pasiektum dangų“, bando išsiaiškinti, kas slypi už šios vizijos. Ėmusi tyrinėti Sen Mišelio kalno koplyčią, archeologė prisimena jau mačiusi šią vietą savo sapnuose. Tačiau pasirodo, kad ji – ne vienintelė, kurią aplankė begalvio vienuolio dvasia... Kas jis buvo ir kodėl jį ištiko toks likimas?
Tragiškas XI a. gyvenusio benediktinų vienuolio Romano ir keltės Moiros aistros likimas, vienuolyne klestinčios intrigos, meilė ir neapykanta ima ryškėti, kasinėjant kalną ir akmuo po akmens skverbiantis į praeitį.

Intriguojantys istorijos pėdsakai, meilė, išliekanti gyva per amžius, archeologų ir istorikų pasaulis susiveja į vieną kamuolį, kurį išnarplioti tenka Žoanai. Tačiau vienas po kito žūsta archeologai, tyrinėjantys Kalną – o begalvio vienuolio paslaptis vis labiau neduoda ramybės romantiškajai tyrėjai.